Gyvenamųjų būstų yra įvairių. Juos statant numatoma, kad būstas tenkintų žmonių poreikius, būtų patogus gyventi. Atsižvelgiama į tai, kokioje vietoje bus statomas namas, kokia aplink gamta, vandens telkiniai, kokios medžiagos bus naudojamos, kokia bus būsto kaina.
Gyvenamieji būstai gali turėti rūsius, garažus, balkonus. Kartais gyvenamojo namo pirmame aukšte įkuriama parduotuvė, kirpykla, kavinė ar kita įstaiga. Šios patalpos nėra skirtos žmonėms nuolat gyventi.
Būstas gali būti privatus, asmeninis arba daug savininkų turintis, kai gyvenamajame name yra daug privačių butų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie gyvenamųjų būstų įvairovę.
Skirti vienam asmeniui arba vienai šeimai gyventi.
Gyvena daugiau nei viena šeima.
Lietuvoje būstų statyba siejama su pirmaisiais gyventojais. Statyti nesudėtingi būstai su atvirais židiniais, sukrautais iš akmenų. Būsto paskirtis – gyventojams apsisaugoti nuo įsibrovėlių ir nemalonių oro sąlygų, pavyzdžiui, lietaus, karščio, vėjo ir šalčio.
Pastatytas dabartiniais laikais, patogus, siekiant atliepti kuo daugiau žmonių poreikių: yra elektra (gaminama saulės ar vėjo elektrinės), vandentiekis ir kita.
Statomi miestuose ir kaimuose.
Statomi miestuose. Daugiaaukščiuose namuose dažniausiai įrengiami liftai. Aukštų skaičius yra nevienodas.
Viensėdis – vienos šeimos ūkio sodyba, esanti toliau nuo kitų to paties kaimo sodybų.
Molis
Iš molio gaminamos plytos
Molinis namas
Mediena
Medinis namas
Gaminami blokai
Statomi daugiaaukščiai namai
Stiklas
Iš stiklo ir metalo konstrukcijų taip pat statomi namai
Informacinė lenta, skirta Loretai Asanavičiūtei. Šis žymėjimo ženklas yra ant namo, kuriame gyveno Loreta
Loreta Asanavičiūtė – viena Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio tryliktosios auka
Informacinė lenta, skirta Tadui Ivanauskui. Žymėjimo ženklas yra ant namo, kuriame gyveno šis žymus žmogus
Tadas Ivanauskas – lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas
