Visos temos
Praeitis, dabartis ir ateitis

Apie valstybės praeitį sužinome iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, senų daiktų, knygų, rankraščių, aktų, laiškų, paveikslų, fotografijų, kino juostų, kai juos tyrimams pasirenka istorikai tyrėjai. Taip pat apie valstybės praeitį sužinome iš sukurtų pasakojimų, istorijų, legendų. Šiuose pasakojimuose kalbama apie praeityje gyvenusius žmones, daiktus, įvykius ir kita. Apie praeitį mums pasakoja tėvai, seneliai, proseneliai, mūsų giminaičiai, ugdytojai ir kiti.

Pagalvok, kuo skiriasi legendos ir tikri pasakojimai.

Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.

Du vyrai: Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, kuris sako: "Legenda" ir Emilijos tėtis Gediminas, kuris sako: "Tikras pasakojimas". Pavaizduota per vidurį Gedimino pilies bokštas ir Kauno pilis.

Miestai taip pat turi savo istoriją ir simbolius. Vilniaus ir Kauno herbai – miestų simboliai. Vilnius yra Lietuvos sostinė. Seniausias istorijos šaltinis, kuriame minimas Vilniaus vardas, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas. Jis buvo siųstas 1323 m. sausio 25 d. į Vakarų Europą. Šiame laiške į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę kviečiami amatininkai ir pirkliai.

Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas. Pirmą kartą Kaunas minimas 1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant kryžiuočių pasirengimą pulti Kauno pilį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Kaunas plėtojosi kaip prekybos ir amatų centras. Nemunu buvo prekiaujama su Prūsija ir Lenkija, kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais.

Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.

Vilniaus herbas, kurį laiko berniukas, sėdintis vežimėlyje ir Kauno herbas, kurį laiko mergaitė.
Atgal
Pirmyn
Atgal
Pirmyn