Legendos ir tikri pasakojimai apie praeities įvykius
Praeitis, dabartis ir ateitis
Apie valstybės praeitį sužinome iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, senų daiktų, knygų, rankraščių, aktų, laiškų, paveikslų, fotografijų, kino juostų, kai juos tyrimams pasirenka istorikai tyrėjai. Taip pat apie valstybės praeitį sužinome iš sukurtų pasakojimų, istorijų, legendų. Šiuose pasakojimuose kalbama apie praeityje gyvenusius žmones, daiktus, įvykius ir kita. Apie praeitį mums pasakoja tėvai, seneliai, proseneliai, mūsų giminaičiai, ugdytojai ir kiti.
Pagalvok, kuo skiriasi legendos ir tikri pasakojimai.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Legenda
Kartą kunigaikštis Gediminas medžiojo Šventaragio slėnyje. Užmigo ir sapnavo sapną. Ant kalno stovėjo didžiulis geležinis vilkas ir staugė. Nubudęs kunigaikštis Gediminas paklausė žynio Lizdeikos, ką sapnas reiškia. Žynys išpranašavo, kad ten, kur staugė vilkas, bus pilis ir didelis miestas. Žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.
Legenda
Legenda byloja, kad kartą kunigaikštis Palemonas su sūnumis plaukdamas Nemunu pasiekė Kauno teritorijas. Tuo metu ten buvo kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kunas įkūrė miestą. Tas miestas su pilimi įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu.
Tikras pasakojimas
Dabartiniais laikais Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Jis stovi Pilies kalne Vilniuje. Vakarinis pilies bokštas yra trijų aukštų su pusrūsiu. Prie bokšto yra gynybinės sienos liekanos.
Tikras pasakojimas
Kauno pilis ir dabartiniais laikais stovi Kaune. Ji yra prie Nemuno ir Neries santakos. Iki šių dienų yra išlikusios pilies liekanos. Jas juosia gilus griovys.
Miestai taip pat turi savo istoriją ir simbolius. Vilniaus ir Kauno herbai – miestų simboliai. Vilnius yra Lietuvos sostinė. Seniausias istorijos šaltinis, kuriame minimas Vilniaus vardas, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas. Jis buvo siųstas 1323 m. sausio 25 d. į Vakarų Europą. Šiame laiške į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę kviečiami amatininkai ir pirkliai.
Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas. Pirmą kartą Kaunas minimas 1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant kryžiuočių pasirengimą pulti Kauno pilį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Kaunas plėtojosi kaip prekybos ir amatų centras. Nemunu buvo prekiaujama su Prūsija ir Lenkija, kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Vilniaus miesto herbe vaizduojamas šventas Kristoforas, nešantis per vandenį kūdikėlį Jėzų. Dešinėje rankoje jis laiko lazdą, viršuje papuoštą dvigubu kryžiumi. Šis kryžius – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos, kuris suteikė Vilniui miesto teises, ir Jogailaičių simbolis.
Kauno miesto herbe vaizduojamas raudoname skydo lauke sidabrinis stovintis tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Tauras – vienas labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Tauras buvo jėgos, garbės ir taurumo simbolis.