Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip valdoma Lietuvos valstybė.
Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvai užsienio šalyse ir rūpinasi, kad būtų palaikomi draugiški santykiai su kitomis valstybėmis. Prezidentą slaptu balsavimu renka Lietuvos piliečiai.
Seimas leidžia įstatymus ir prižiūri Vyriausybės veiklą. Seimo narius slaptu balsavimu renka Lietuvos piliečiai.
Vyriausybė vykdo Seimo įstatymus. Vyriausybę sudaro ministrai ir jiems vadovaujantis ministras pirmininkas. Ministrą pirmininką skiria Prezidentas Seimo pritarimu.
Konstitucinis Teismas prižiūri, kaip laikomasi Konstitucijos ir ar Seimo priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.
Spustelėk paveikslėlius ir prisimink, kokie yra svarbiausi Lietuvos valstybės simboliai.
Herbas yra pagrindinis šalies ženklas. Iš jo žmonės atpažįsta šalį. Pavyzdžiui, Lietuvą. Herbus dažnai galime pamatyti vėliavose. Lietuvos herbas yra baltas Vytis raudoname fone. Vyčiu vadiname Lietuvos karį, kuris joja ant žirgo. Šis karys laiko kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.
Lietuvos herbą galima pamatyti vėliavose prie institucijų, pavyzdžiui, prie Vyriausybės pastato, ant žmonių marškinėlių krepšinio varžybose.
Lietuvos valstybės vėliava yra trispalvė. Ją sudaro trys juostos:
geltona;
žalia;
raudona.
Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškelta prie Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, ministerijų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų, savivaldybių pastatų, Gedimino pilies bokšte Vilniuje, pasienio kontrolės punktuose. Lietuvos vėliavos diena – atmintina data, pažymima sausio 1 d. Šią dieną keliama Valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.
Visi piliečiai iškelia vėliavas prie savo namų per svarbias šventes ir minėjimus. Tai yra laikas, kai visi švenčia arba prisimena svarbius įvykius savo šalyje. Pavyzdžiui: Vasario 16-ą dieną visi švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Kiekviena šalis turi savo himną. Lietuvos himnas yra „Tautiška giesmė“. Jį sukūrė Vincas Kudirka. Jis buvo garsus Lietuvos rašytojas, visuomenininkas, muzikantas.
Pirmą kartą šio kūrinio tekstas su natomis buvo išspausdintas 1898 metais, 6-ajame laikraščio „Varpas“ numeryje. Viešai „Tautiška giesmė“ pirmą kartą buvo sugiedota 1899 m. lapkričio 13 dieną.
Lietuvos himną galime išgirsti įvairiose valstybės šventėse, pavyzdžiui, kai švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (ją švenčiame kovo 11 dieną), sporto varžybose. Visi supranta, kad šis kūrinys atliekamas Lietuvos garbei. Himną galima giedoti ir per kitas svarbias šventes ir net šeimos ar giminės rate. Išreiškiant pagarbą himnui, jį giedant arba grojant, visi privalo atsistoti ir elgtis pagarbiai.
Kiekvienas Lietuvos pilietis turi mokėti Lietuvos himną. Gali ir tu pasimokyti klausydamas ir skaitydamas himno žodžius.
Konstitucija yra svarbiausias įstatymas Lietuvoje. Lietuvos Konstitucija priimta 1992 metų spalio 25 dieną. Jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šis dokumentas rodo:
kokias teises ir laisves turi žmonės Lietuvoje;
kaip reikia spręsti įvairius klausimus, susijusius su Lietuva;
kaip rūpinamės kitų žmonių saugumu.
Iš viso Konstitucijoje yra 14 dalių. Šios dalys vadinamos skirsniais. Kiekviena dalis paaiškina tam tikrą temą. Pavyzdžiui:
vienoje dalyje perskaitysi apie tai, kaip Lietuvos žmonės gali dirbti;
kitoje dalyje perskaitysi apie tai, kaip Lietuvos žmonės išsirenka, kas vadovaus šaliai.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok daugiau apie Konstituciją.
Konstitucijoje yra parašyta, kad visi žmonės turi teises. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę, kad kiti žmonės jį gerbtų.
Taip pat visi žmonės turi laisves. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę gyventi laisvėje.
Tokias teises ir laisves visi žmonės įgyja tada, kai gimsta. Jas vadiname prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis.
Niekas be kito žmogaus sutikimo negali asmens liesti, mušti ar kitaip blogai elgtis su juo.
Konstitucija yra svarbiausias įstatymas Lietuvoje. Lietuvos Konstitucija priimta 1992 metų spalio 25 dieną. Jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šis dokumentas rodo, pavyzdžiui:
kokias teises ir laisves turi žmonės Lietuvoje;
kaip reikia spręsti įvairius klausimus, susijusius su Lietuva;
kaip rūpinamės kitų žmonių saugumu.
Iš viso Konstitucijoje yra 14 dalių. Šios dalys vadinamos skirsniais. Kiekviena dalis paaiškina tam tikrą temą. Pavyzdžiui:
vienoje dalyje perskaitysite apie tai, kaip Lietuvos žmonės gali dirbti;
kitoje dalyje perskaitysite apie tai, kaip Lietuvos žmonės išsirenka, kas vadovaus šaliai.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok daugiau apie Konstituciją.
Konstitucijoje yra parašyta, kad visi žmonės turi teises. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę, kad kiti žmonės jį gerbtų.
Taip pat visi žmonės turi laisves. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę gyventi laisvėje.
Tokias teises ir laisves visi žmonės įgyja tada, kai gimsta. Jas vadiname prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis.
Niekas be kito žmogaus sutikimo negali asmens liesti, mušti ar kitaip blogai elgtis su juo.
Ne visi tos pačios valstybės gyventojai yra jos piliečiai. Valstybėse gyvena ir užsieniečių, kurie nėra tos šalies piliečiai.
Ką reiškia būti Lietuvos piliečiu?
Lietuvos pilietis – visateisis Lietuvos valstybės narys. Lietuvos pilietis yra žmogus, kuris turi Lietuvos pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Sulaukę 18 metų, Lietuvos piliečiai įgyja teisę dalyvauti valdant šalį – rinkti valdžią ir patys būti į ją renkami.
Valstybę su jos piliečiais sieja teisės ir pareigos, kurios yra surašytos Konstitucijoje. Piliečiai įsipareigoja gerbti, saugoti ir ginti savo valstybę.
Dėl įvairių priežasčių žmonės emigruoja į įvairias šalis. Tačiau pasaulio lietuviams labai svarbu išsaugoti ir puoselėti lietuvybę.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok apie pasaulio lietuvius.
Aš esu lietuvė, dabar gyvenu Ispanijoje. Mano tėveliai dirba vienoje Ispanijos įmonėje.
Aš esu lietuvis, dvejus metus gyvensiu Prancūzijoje. Mama mokosi Prancūzijos universitete.
Aš esu lietuvė, bet gyvenu Italijoje. Mano tėveliai įsteigė Italijoje įmonę, kurioje gaminami baldai.
Liepos 6 d., minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną per metus apskrieja visą Žemės rutulį.
Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais, kai per „Tūkstantmečio odisėją“ jachtos „Ambersail“ buriuotojai apiplaukė Žemės rutulį ir aplankė pasaulio lietuvių bendruomenes. Taip visi tautiečiai buvo pakviesti švęsti ir minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Lietuviai užsienyje buriasi į bendruomenes.
Lanko lietuvių mokyklas ir puoselėja lietuvių kalbą.
Švenčia lietuviškas šventes ir laikosi lietuviškų tradicijų ir papročių.
Tauta – istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą, papročius ir tradicijas. Kiekvienai tautai svarbu išsaugoti savo gimtąją kalbą, kurią išmokstame iš artimųjų. Gimtoji kalba pamirštama, kai ji nėra vartojama.
Kiekviena šalis turi savo papročius ir tradicijas, kurias perduoda iš kartos į kartą tam, kad jos išliktų ir gyvuotų.
Peržiūrėk vaizdo įrašus. Kokias tradicijas puoselėja lietuviai?
