Spustelėk aktyvias ikonėles ir susipažink su valstybės požymiais.
2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 806 tūkstančiai gyventojų. Lietuvoje gyvena ne tik Lietuvos pilietybę turintys žmonės, bet ir iš kitų šalių atvykę asmenys.
Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija, rytuose – su Baltarusija, pietvakariuose – su Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Valstybinę valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Nepriklausoma valstybė yra tokia šalis, kuri pati nusprendžia, kaip tvarkytis savo viduje ir su kitomis šalimis. Ji pati sprendžia, kokias taisykles ir įstatymus turės, kaip tvarkys savo ekonomiką ir kultūrą, kaip apsaugos savo gyventojus. Taip pat ji pati nusprendžia, su kokiomis kitomis šalimis bendradarbiaus.
Kai šalis yra pripažįstama kitų šalių, tai reiškia, kad kitos šalys sutinka, jog ši šalis egzistuoja ir yra savarankiška. Tai padeda šaliai bendrauti, prekiauti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis.
Įstatymai ir taisyklės yra esminiai elementai, kurie užtikrina, kad visuomenė veiktų sklandžiai ir teisingai. Jie padeda išlaikyti tvarką, kad visi žinotų, ką gali ir ko negali daryti. Jie reglamentuoja, kas yra neteisėta, ir nurodo pasekmes tiems, kurie pažeidžia taisykles.
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie demokratiją.
Man įdomu sužinoti, kas yra demokratija?
Graikų kalboje žodis dēmokratia reiškia žmonių valdžia. Demokratija – valstybės valdymo forma, kai piliečiai balsavimu rinkimuose išrenka šalies atstovus valdyti valstybę, išrinkti tautos atstovai leidžia įstatymus, o valstybę valdo pagal Konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti Vyriausybė.
Kaip žmonės gali dalyvauti sprendimų priėmime?
Yra keletas būdų. Vienas iš pagrindinių būdų yra rinkimai, kai piliečiai balsuoja už savo atstovus, pavyzdžiui, prezidentą, parlamentą ar vietos savivaldybę. Taip pat gali būti referendumas, kai piliečiai balsuoja dėl konkrečių klausimų tiesiogiai.
Žinau, kad demokratinėje valstybėje visi piliečiai nuo 18 metų turi teisę balsuoti. Tai vadinama visuotine rinkimų teise.
Svarbu žinoti, kad demokratijos pagrindiniai požymiai yra teisinė valstybė, kurioje visi yra lygūs prieš įstatymą, laisva spauda ir žodžio laisvė, taip pat žmogaus teisės, kurias gina ir saugo valdžia.
Kodėl demokratija yra tokia svarbi?
Demokratija yra svarbi, nes ji leidžia žmonėms išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti valdžios sprendimų priėmime. Tai padeda užtikrinti, kad valdžia būtų atskaitinga ir dirbtų piliečių labui.
Spustelėk paveikslėlius ir sužinok, kokie yra Lietuvos valstybės simboliai.
Herbas yra pagrindinis šalies ženklas. Iš jo žmonės atpažįsta šalį. Pavyzdžiui, Lietuvą. Herbus dažnai galime pamatyti vėliavose. Lietuvos herbas yra baltas Vytis raudoname fone. Vyčiu vadiname Lietuvos karį, kuris joja ant žirgo. Šis karys laiko kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.
Lietuvos herbą galite pamatyti, pavyzdžiui:
vėliavose prie institucijų, pavyzdžiui, prie Vyriausybės pastato;
ant žmonių marškinėlių krepšinio varžybose.
Lietuvos valstybės vėliava yra trispalvė.
Lietuvos vėliava sudaro trys juostos:
geltona juosta;
žalia juosta;
raudona juosta.
Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškelta prie Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, ministerijų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų, savivaldybių pastatų, Gedimino pilies bokšte Vilniuje, pasienio kontrolės punktuose. Lietuvos vėliavos diena – atmintina data, pažymima sausio 1 d. Šią dieną keliama Valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.
Kiekviena šalis turi savo himną. Himnas yra šaliai svarbi daina. Lietuvos himnas yra „Tautiška giesmė“. Jį sukūrė Vincas Kudirka. Jis buvo garsus Lietuvos rašytojas, visuomenininkas, muzikantas.
Lietuvos himną galime išgirsti įvairiose valstybės šventėse, pavyzdžiui, kai švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (ją švenčiame kovo 11 dieną), sporto varžybose. Visi supranta, kad šis kūrinys atliekamas Lietuvos garbei. Himną galima giedoti ir per kitas svarbias šventes ir net šeimos ar giminės rate.
Išreiškiant pagarbą himnui, jį giedant arba grojant, visi privalo atsistoti ir elgtis pagarbiai.
Kiekvienas Lietuvos pilietis turi mokėti Lietuvos himną. Gali ir tu pasimokyti klausydamas ir skaitydamas himno žodžius.
Konstitucija yra svarbiausias įstatymas Lietuvoje. Lietuvos Konstitucija priimta 1992 metų spalio 25 dieną. Jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šis dokumentas rodo, pavyzdžiui:
kokias teises ir laisves turi žmonės Lietuvoje;
kaip reikia spręsti įvairius klausimus, susijusius su Lietuva;
kaip rūpinamės kitų žmonių saugumu.
Iš viso Konstitucijoje yra 14 dalių. Šios dalys vadinamos skirsniais. Kiekviena dalis paaiškina tam tikrą temą. Pavyzdžiui:
vienoje dalyje perskaitysite apie tai, kaip Lietuvos žmonės gali dirbti;
kitoje dalyje perskaitysite apie tai, kaip Lietuvos žmonės išsirenka, kas vadovaus šaliai.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok daugiau apie Konstituciją.
Konstitucijoje yra parašyta, kad visi žmonės turi teises. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę, kad kiti žmonės jį gerbtų.
Taip pat visi žmonės turi laisves. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi teisę gyventi laisvėje.
Tokias teises ir laisves visi žmonės įgyja tada, kai gimsta. Jas vadiname prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis.
Niekas be kito žmogaus sutikimo negali asmens liesti, mušti ar kitaip blogai elgtis su juo.
Pilietis – asmuo, turintis tam tikros šalies pilietybę ir įstatymu jam suteiktas teises ir pareigas.
Ne visi tos pačios valstybės gyventojai yra jos piliečiai. Valstybėse gyvena ir užsieniečių, kurie nėra tos šalies piliečiai.
Ką reiškia būti Lietuvos piliečiu?
Lietuvos pilietis – visateisis Lietuvos valstybės narys. Lietuvos pilietis yra žmogus, kuris turi Lietuvos pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Sulaukę 18 metų, Lietuvos piliečiai įgyja teisę dalyvauti valdant šalį – rinkti valdžią ir patys būti į ją renkami.
Valstybę su jos piliečiais sieja teisės ir pareigos, kurios yra surašytos Konstitucijoje. Piliečiai įsipareigoja gerbti, saugoti ir ginti savo valstybę.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok apie pasaulio lietuvius.
Aš esu lietuvė, dabar gyvenu Ispanijoje. Mano tėveliai dirba vienoje Ispanijos įmonėje.
Aš esu lietuvis, dvejus metus gyvensiu Prancūzijoje. Mama mokosi Prancūzijos universitete.
Aš esu lietuvė, bet gyvenu Italijoje. Mano tėveliai įsteigė Italijoje įmonę, kurioje gaminami baldai.
Dėl įvairių priežasčių žmonės emigruoja į įvairias šalis. Tačiau pasaulio lietuviams labai svarbu išsaugoti ir puoselėti lietuvybę.
Lietuviai užsienyje buriasi į bendruomenes.
Lanko lietuvių mokyklas ir puoselėja lietuvių kalbą.
Švenčia lietuviškas šventes ir laikosi lietuviškų tradicijų ir papročių.
Liepos 6 d., minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną per metus apskrieja visą Žemės rutulį.
Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais, kai per „Tūkstantmečio odisėją“ jachtos „Ambersail“ buriuotojai apiplaukė Žemės rutulį ir aplankė pasaulio lietuvių bendruomenes. Taip visi tautiečiai buvo pakviesti švęsti ir minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Tauta – istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą, papročius ir tradicijas. Kiekvienai tautai svarbu išsaugoti savo gimtąją kalbą, kurią išmokstame iš artimųjų. Gimtoji kalba pamirštama, kai ji nėra vartojama.
Kiekviena šalis turi savo papročius ir tradicijas, kurias perduoda iš kartos į kartą tam, kad jos išliktų ir gyvuotų.
Peržiūrėk vaizdo įrašus. Kokias tradicijas puoselėja lietuviai?
