Demokratija – valstybės valdymo forma, kai piliečiai balsavimu rinkimuose išrenka šalies atstovus valdyti valstybę, išrinkti tautos atstovai leidžia įstatymus, o valstybę valdo pagal Konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė.
Emigracija – išvykimas gyventi į kitą valstybę.
Konstitucija – svarbiausias įstatymas Lietuvoje.
Papročiai – įprasti, nusistovėję poelgiai, tapę nerašytomis visuomeninio elgesio normomis.
Pilietis – asmuo, turintis tam tikros šalies pilietybę ir įstatymu jam suteiktas teises ir pareigas.
Referendumas – visuotinis šalies piliečių nuomonės reiškimo būdas balsuojant svarbiais valstybės gyvenimo klausimais.
Respublika – valstybės valdymo forma, kai aukščiausios valdžios institutus sudaro konkrečiam laikotarpiui rinkėjų deleguoti atstovai.
Rinkimų teisė – žmogaus politinė teisė rinkti valstybinės valdžios atstovus ir teisė būti išrinktam.
Rinkmai – pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kai valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę.
Šengeno susitarimas – valstybių pasirašytas dokumentas, kurio tikslas yra panaikinti asmenų, valstybių narių piliečių, kertančių bendras sienas, kontrolę ir palengvinti transporto ir prekių judėjimą.
Tauta – istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą, papročius ir tradicijas.
Tradicija – istoriškai susiklostančių ir žmonių įvairiose bendrijose įsitvirtinančių kultūros formų (papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių, normų ir vertybių, religinių tikėjimų, mąstysenos, elgsenos ir kitų) išsaugojimas, perdavimas iš kartos į kartą.
Valstybė – žmonių bendrija, įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo valdžios institucijas, yra nepriklausoma ir pripažįstama kitų valstybių.
