Titulinis
3 klasė
Lietuvos valstybės kelias
Gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Praeitis, dabartis ir ateitis

Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie Vytį.

Mokytoja, pasakojanti vaikams apie riterį ant balto žirgo.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas buvo Vytis. Prisimink, koks šiandien yra Lietuvos herbas.

Kokius galėtumei įvardinti panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos Respublikos herbo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo?

Nuo 14 a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbas buvo Gediminaičių stulpai.

Vėliau jie buvo kaip antrasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas.

Vaikai, kartu sukūrėme pristatymą „Vytis“, įsivaizduokime, kad šis raitelis joja į aukštą kalną, su kardu prasklaido debesis ir mes sužinome apie žmonių gyvenimą Lietuvoje 15–16 a.

Puiku, tegu debesys prasisklaido, nes jie slepia daugiau kaip 500 metų senumo paslaptis apie Lietuvą.

Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „Saulę“.

Mokytoja, pasakojanti vaikams apie raitelį, kuris joja į aukštą kalną, kurio viršūnę supa debesys.

Kokio dydžio valstybė buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė?

Istorikai teigia, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, valdoma kunigaikščio Vytauto Didžiojo, 15 a. pirmoje pusėje buvo beveik 15 kartų didesnė už dabartinę Lietuvą. Vėliau dėl vykstančių karų valstybės plotas mažėjo.

I. Kapleris, „Iliustruota Lietuvos istorija” (2002), 1 tomas, p. 28

Kas gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno įvairių tautybių ir religijų žmonės.

„Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie yra tikri saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi savo atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų [karaimų]. Kiekviena tų genčių turi savo atskirą kalbą.“

Ištrauka iš knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra”. (2001)

Pažiūrėkime į paveikslėlį, kuriame vaizduojamas Kėdainių miestas.

Jame matyti įvairių religijų maldos namai: katalikų, evangelikų, reformatų, stačiatikių, judėjų.

Kėdainiai (19 a. graviūra)

Paskaitykime, ką rašo apie daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę istorikai:

„Lietuviais tais laikais buvo laikomi visi daugiakalbės ir daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai, didžiojo kunigaikščio valdiniai.“

„XVI a. [...] lietuviai, susitelkę valstybės branduolio žemėse, sudarė maždaug trečdalį ar daugiau jos gyventojų (iš apytikriai 3 milijonų žmonių), o daugiau kaip pusę – rusėnai (gudai), gyvenę rytų ir pietryčių žemėse. Pirmosios didesnės imigrantų grupės – vokiečiai, žydai, totoriai, karaimai, taip pat išeiviai iš Lenkijos, Rusijos, iš Indijos kilę romai [...]

Itin gausią miestiečių žydų bendruomenę turinti LDK sostinė Vilnius [...] pelnė Šiaurės Jeruzalės vardą. Miestas laikytas svarbiausių judėjų [...] centru Vidurinio Europoje“.

Judėjai – judaizmo vienos seniausių, tikėjimo į vieną dievą religijos išpažinėjai.

„Ištrauka iš knygos Lietuvos istorija” (2012).

Stačiatikių bažnyčios bokštas. — Stačiatikių bažnyčia

Katalikų bažnyčios bokštas. — Katalikų bažnyčia

Evangelikų reformatų bažnyčios bokštas. — Evangelikų reformatų bažnyčia

Pažiūrėkime vaizdo įrašą apie totorius ir karaimus. Kodėl totoriai ir karaimai apsigyveno Lietuvoje?

Žiūrėti vaizdo įrašą iki 0:43.

Kaip atrodė miestai ir miesteliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?

Paskaitykite keliautojų įspūdžius apie Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus.

„Dabar šioje šalyje gausu miestų, pilių ir dvarų, iš kurių
žymiausias yra Vilnius, visos valstybės sostinė, garsus ir labai didelis miestas [...].
Pačiame mieste daug puikių pastatų [...]. Medinių namų šiuo metu yra nedaug, ir jie stovi tolimesnėse, nuošalesnėse vietose bei priemiesčiuose. Yra taip pat dvi pilys, ne tiek stiprios, kiek gražios [...]
Mažesniuose miestuose [...]. Patalpos viduje statomos krosnys duonai kepti ir valgiui virti ir (kaip kitose provincijose) nėra dūmtraukių. Dūmai išeina pro duris, langus ir tam tikrą lango pavidalo skylę lubose [...] Taip pat ir kaimuose, išskyrus dvarus ir kilmingųjų rūmus [...]”
Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m., žemėlapio teksto.

„Vilnius yra gausiai gyvenamas, didelis miestas [...]
Namai daugiausia mediniai, žemi ir maži, be miegamųjų ir be virtuvių (netgi be tvartų, nors daugelis laiko galvijų ir šiaip gyvulių), išsklaidyti ir pastatyti be jokios tvarkos. Tačiau kai kurias gatves, ypač Vokiečių ir Pilies, puošia mūriniai gražūs namai, pastatyti kitataučių, kurie lankosi šiame mieste prekybos reikalais. Vilniuje yra dveji karaliaus rūmai, iš kurių vieni didžiuliai, su daugeliu keliais aukštais išdėstytų kambarių."
Iš 1579 m. Brauno pasaulio miestų atlaso apie Vilnių

Kaip atrodė Vilnius 16 a.?

Vilniaus miesto planas, 1576 m.

Kaip sugyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvairių tautų ir religijų žmonės?

Lietuvos didžioji kunigaikštystė tarpusavyje bendravo ir sugyveno įvairių tautų ir religijų žmonės. Atvykęs gyventi į šią šalį galėjai nebijoti, kad tave persekios dėl tautybės ir religijos. Tuo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsiskyrė iš kitų Europos valstybių.

Paskaitykime, ką rašo apie daugiatautę Lietuvos Didžiąja Kunigaikštystę istorikai:

„Kitose to meto valstybėse kitatikiai neretai buvo verčiami priimti vyraujančią religiją. Atsisakiusiuosius valdžia persekiojo, trėmė iš šalies, net žudė. [...] Didžiųjų kunigaikščių privilegijos įvairiose bendruomenėse [...] leido laisvai išpažinti religiją ir steigti maldos namus, išlaikyti [...], kalbą bei papročius.“
Ištrauka iš I. Kaplerio knygos, „Iliustruota Lietuvos istorija” (2002), 1 tomas.

Grįžti į turinį