Susipažink su 20 a. Lietuvos valstybės puoselėtojų ir kūrėjų laiko juosta.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Joną Žemaitį.
Dvidešimt metų išgyvenusi nepriklausoma Lietuvos valstybė nepriklausomybę prarado 1940 m. vasarą. Prasidėjo areštai, suėmimai, tremtys. Lietuva vėl buvo ištrinta iš pasaulio žemėlapio. Ją užėmė Sovietų Sąjunga.
Lietuvą pasiekė Antrasis pasaulinis karas ir žydų tautybės gyventojus sunaikinusi nacistinė Vokietijos okupacija. Vokiečių kariuomenę išstūmusi Sovietų Sąjungos kariuomenė antrą kartą užėmė Lietuvą.
Lietuva nepasidavė. 1944 m. prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas sovietinių okupantų valdžiai.
Tūkstančiai Lietuvos vyrų, nepanorėję paklusti sovietų valdžiai, išėjo į miškus ir su ginklu stojo ginti Tėvynės. Jie siekė išvyti sovietus ir atkurti nepriklausomą Lietuvą.
Vienas iš partizanų, kovojančių prieš sovietus, buvo Jonas Žemaitis. Jis buvo Lietuvos kariuomenės karininkas. 1944 m. Jonas Žemaitis dar nežinojo, kad jam teks labai svarbus vaidmuo kovoje prieš atėjūnus okupantus. Jo likimas buvo pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti priešams, nors ir esant nelaisvėje.
Jonas Žemaitis gimė Palangoje, tarnautojų šeimoje. Baigęs Raseinių gimnaziją toliau mokėsi karo mokykloje. Jis svajojo tapti karininku. Jo svajonė ne tik išsipildė, bet ir atsirado galimybė tęsti mokslus Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, jam buvo suteiktas kapitono laipsnis ir apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Prasidėjus Lietuvos okupacijai jis nusprendė įsitraukti į kovą prieš sovietus.
Jonas Žemaitis su bendražygiais siekė suvienyti partizanų jėgas ir įkurti bendrą visų Lietuvos partizanų vadovybę.
Jam pavyko tai padaryti. 1949 m. visų apygardų partizanų vadų sutarimu Jonas Žemaitis buvo išrinktas visos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadu. Dėl to šiandien jis vadinamas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Jis keliavo po Lietuvą lankydamas kovojančius partizanus, rengė pasipriešinimo dokumentus ir skatino kovoti bei tikėti, kad nepaisant patiriamų nuostolių, kovą pavyks vis vien laimėti.
1949 m. vasario 16 d. partizanų išrinkta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba paskelbė deklaraciją. Joje buvo rašoma, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdis yra pasipriešinimo sovietų okupacijai organizacija, o šios organizacijos Taryba vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.
1953 m. Jonas Žemaitis buvo išduotas ir suimtas. Ilgus mėnesius sovietų tardytas ir galiausiai nuteistas mirties bausme Jonas Žemaitis nepalūžo. Jis sovietų teisėjams kartojo, kad jo kova teisinga, nes kovojama su okupantais.
Teismo metu pasakyta Jono Žemaičio kalba
Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, laikau, kad Sovietų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį <…>.
Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu <…>.
Visus pogrindžio, kurio dalyviu aš buvau, veiksmus, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais.
<…>.
Koks bus teismo sprendimas – man žinoma.
Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.
Joną Žemaitį galima vadinti Didžiuoju okupuotos Lietuvos valstybės vadovu. Ne veltui ir jo vienas iš pasirinktų slapyvardžių buvo Vytautas.
Jis buvo didis, kaip ir Lietuvą kūrę valdovai, tautinio atgimimo ir tautinės valstybės kūrėjai.
Kaip įamžintas Jono Žemaičio atminimas?
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį ir Vytautą Landsbergį.
Lietuva buvo Sovietų Sąjungos gniaužtuose. Nuslopinus pasipriešinimą ginklu, lietuviai neprarado vilties atgauti nepriklausomybę.
20 a. pabaigoje Sovietų Sąjungos vadovai pradėjo pertvarkyti prievarta sukurtą valstybę. Prijungtų Baltijos šalių gyventojai nusprendė pasinaudoti šia pertvarka ir siekti laisvės.
Lietuvos žmonės laisvės siekė taikiai. Jie organizuodavo akcijas, rinkdavosi į mitingus, dainuodavo lietuviškas dainas.
Pirmasis mitingas okupuotoje Lietuvoje. Jo dalyviai kalbėjo apie Lietuvos okupaciją, sovietų nusikaltimus, giedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susirinkę Lietuvos mokslininkai, rašytojai, menininkai ir kiti žinomi žmonės įkūrė naują organizaciją, kuri buvo pavadinta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, trumpai ją vadino – Sąjūdžiu. Šis aktyvių Lietuvos žmonių judėjimas, išplitęs po visą Lietuvą, sugebėjo per keletą metų iškovoti Lietuvos valstybei laisvę.
Mitingas Vingio parke, Vilniuje, 1988 m. rugpjūčio 23 d. Tai buvo didžiausias Sąjūdžio organizuotas mitingas. Jame dalyvavo apie 250 000 žmonių.
Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, protestuodami prieš okupaciją, susikibo rankomis į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.
Sąjūdžiui, į kurį jungėsi vis daugiau Lietuvos žmonių, vadovavo pianistas, mokslininkas Vytautas Landsbergis. Jis atkakliai su bendražygiais siekė Lietuvos nepriklausomybės. Mitinguose, susitikimuose su Lietuvos žmonėmis jis ragino Lietuvos žmones siekti laisvės ir patiems pasirinkti savo ateitį.
1990 m. Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Kovo 11 d. Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
