Susipažink su Lietuvos valstybę kūrusių valdovų laiko juosta.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Mindaugą.
13 a. pradžioje Mindaugas buvo vienos iš lietuvių žemių kunigaikštis. Kaip ir daugelis kitų baltų kunigaikščių, jis, jo artimieji gyveno ant piliakalnio pastatytoje medinėje pilyje. Ten sutiko svečius, keliavo su kariais į žygius, organizavo susitikimus su savo pavaldiniais ar kitais kunigaikščiais.
13 a. pradžioje iškilo grėsmė baltų gentims. Jas siekė nukariauti į baltų žemes atsikraustę vokiečių riteriai – kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Mindaugas bei kiti kunigaikščiai suprato, kad iškilo grėsmė jiems ir jų žemėms.
Mindaugas nusprendė suvienyti lietuvių žemes, tapti vienvaldžiu valdovu ir apsiginti nuo išorės priešų. Tačiau jam prireikė ne vienerių metų vienyti lietuvių žemes. Vieni kunigaikščiai sutiko Mindaugą pripažinti valdovu, o kiti jam priešinosi ir norėjo būti savarankiški.
13 a. viduryje Mindaugas pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu ir jau valdė sukurtą Lietuvos valstybę.
Siekdamas apsaugoti sukurtą valstybę nuo priešų kryžiuočių, Mindaugas atsisakė pagoniško tikėjimo ir tapo krikščioniu.
Norėdamas sustiprinti savo valdžią ir sukurtą valstybę, Mindaugas tapo karaliumi.
1253 m. Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Lietuva tapo karalyste, o Mindaugas – Lietuvos karaliumi.
Nors 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas saviškių, bet jo sukurta Lietuvos valstybė gyvavo toliau.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Gediminą.
14 a. pradžioje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Gediminas. Jis pradėjo valdyti po savo vyresniojo brolio Vytenio.
Nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų Lietuvą beveik 300 metų valdė Gediminaičiai. Šios giminės ženklas yra Gediminaičių stulpai. Šiandien tai vienas iš Lietuvos valstybės simbolių.
Gediminas suprato, kad Lietuvą galima sustiprinti draugaujant su kitomis valstybėmis, pasakojant pasauliui apie Lietuvą.
Gediminas rašė laiškus apie Lietuvą Vakarų Europos miestams ir netgi Romos popiežiui.
Laiške Romos popiežiui jis rašė, kad kryžiuočiai siekia užgrobti Lietuvą, o ne platina krikščionybę. Lietuva gina savo laisvę, o ne priešinasi krikščionybei.
Laiškuose jis kvietė iš Vakarų Europos atvykti į Lietuvą pirklius, amatininkus ir žemdirbius. Gediminas norėjo, kad Lietuvoje plėstųsi prekyba, žemdirbystė, būtų gaminama daugiau įvairių dirbinių.
Gediminas išplėtė Lietuvos teritoriją prijungdamas Rusios žemes ne prievarta, o sūnų ir dukterų vedybomis.
Valdant Gediminui, Vilnius tapo garsiu miestu. Gediminas persikėle iš Trakų į Vilnių. Šis miestas tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostine.
Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. Gedimino laiškuose. Ši data laikoma Vilniaus įkūrimo data.
Gedimino valdymo metais Lietuva tapo stipria ir klestinčia Rytų Europos valstybe. Nors Lietuvos teritoriją nuolat puldinėjo Kryžiuočių ordinas, bet jų antpuoliai buvo atremiami, o kartais ir sudaromos paliaubos.
Apie Lietuvą sužinojo Vakarų ir Rytų Europos valstybių gyventojai ir valdovai. Į Lietuvą iš kitų kraštų vyko pirkliai, amatininkai, krikščionių kunigai, vienuoliai, menininkai. Plėtėsi miestai, buvo statomos mūrinės pilys, tiltai, tiesiami keliai.
Kodėl Gedimino valdoma Lietuva stiprėjo?
Istorikas Zigmas Vitkus rašo apie Gedimino nuveiktus darbus
Ką nuveikiau?
Įtvirtinau didžiojo kunigaikščio valdžią – jai paklūsta sričių kunigaikščiai, visi kilmingieji ir valstiečiai. Sudariau geresnes sąlygas augti miestams, suteikiau jiems privilegijų. Sočiai prisijungiau Rusios žemių, ne prievarta, pačių rusėnų prašomas. Mat jiems geriau su Lietuva, o ne su Aukso orda, nes jokios „senovės negriauname ir naujovių neįvedame“. Mariją nutekinau į Tverę, Aldoną išsiunčiau į Krokuvą, Eufemiją – į Haličę, o Aigustę – į Maskvą. Manvydui palikau Kernavę, Narimantui – Pinską, Algirdui – Krėvę ir Vitebską, Jaunučiui – Vilnių, Kęstučiui – Trakus, Karijotui – Naugarduką, Liubartui – Voluinę. Kuo daugiau vaikų – tuo daugiau žemių.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Vytautą.
14 a. pabaigoje Lietuvos valstybės valdovu tapo Vytautas. Jo tėvas buvo kunigaikštis Kęstutis, o senelis didysis kunigaikštis Gediminas. Vytautui reikėjo nemažai pakovoti dėl valdžios su pusbroliu Jogaila, kuris nenorėjo, kad Vytautas taptų didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Vėliau Jogaila, kuris tapo Lenkijos karaliumi, ir Vytautas susitaikė. Kartu ėmė kovoti su Lenkijos ir Lietuvos priešais kryžiuočiais. Vytautas, kaip ir jo senelis, siekė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų dar stipresnė ir žinomesnė pasaulyje.
Lenkų kronikininkas Janas Dlugošas apie Vytautą
Joks to meto kunigaikštis negalėjo prilygti Vytauto didžiadvasiškumui, aštriam protui. Buvo kalbama, kad jis saviesiems griežtas: niekam nepavykdavo nuslėpti nusikaltimų ir likti nenubaustam, o svečiams jis buvęs malonus ir draugiškas.
Vytautas išplėtė Lietuvos teritoriją. Pasižiūrėk žemėlapyje, kokios jūros skalavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krantus?
Vytautas buvo sumanus valdovas. Jis pertvarkė valstybės valdymą. Valdyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes žemes jis skyrė jam ištikimiems bajorams, kunigaikščiams.
Vytautas sustiprino kariuomenę, rūpinosi, kad Lietuvoje būtų daugiau pirklių, amatininkų, vienuolynų, bažnyčių ir mokyklų. Pakvietė Lietuvoje apsigyventi karaimus, totorius, žydus, pirklius, amatininkus iš Vakarų Europos.
Kodėl Vytauto valdoma Lietuva stiprėjo? Istorikas Zigmas Vitkus rašo apie Vytauto nuveiktus darbus.
Iš Zigmo Vitkaus knygos „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, 2022 m.
Ką nuveikiau?
Mano valdos – neaprėpiamos, kariuomenė – raita ir šarvuota, pilys mūrinės. Miestai auga, o prekyba plečiasi. Kur pirkliai, ten amatininkai, kur bažnyčia, ten mokyklos, kur mokyklos, ten raštas, kur raštas – ten mąstanti, atsimenanti ir mokanti skaičiuoti tauta.
Vytautas Europoje išgarsėjo kaip sumanus karo vadas. Su pusbroliu Lenkijos karaliumi Jogaila nugalėjo kryžiuočius Žalgirio mūšyje. Beveik du šimtus metų vykę Lietuvos puldinėjimai baigėsi.
Vytautas yra vienintelis Lietuvos valdovas, kuris dėl savo nuopelnų vadinamas Didžiuoju.
Karūnuotis Vytautui nepavyko, tačiau jo valdymo metais Lietuvos teritoriją išsiplėtė, pavyko apsiginti nuo priešų, valstybės gyventojai tapo labiau išsilavinę ir vakarietiški.
Ne veltui Vytautui statomi paminklai, jo vardu vadinamos gatvės, mokyklos ir netgi pavadintas universitetas.
