1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė. Lietuva tapo nepriklausoma demokratinė respublika, kai valstybę valdo piliečių išrinkti atstovai.
Susipažink su Lietuvos tautos žadintojų laiko juosta.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Joną Basanavičių.
Jonas Basanavičius gyveno laikais, kai Lietuvos vardo nerasime Europos žemėlapiuose. Lietuva priklausė Rusijos imperijai. Rusijos valdovas caras uždraudė spausdinti ir rašyti lietuvių kalba, griovė senuosius Lietuvos istorijos paminklus. Siekė surusinti Lietuvą, kad užimto krašto gyventojai pamirštų Lietuvos praeitį, savo kalbą ir kalbėtų rusų kalba.
Jonas Basanavičius ir jo bendraminčiai, matydami piktus Rusijos imperijos siekius surusinti Lietuvos gyventojus, nusprendė skatinti užgrobto krašto gyventojus suprasti, kad mes esame lietuviai, turime kalbėti ir rašyti lietuvių kalba, prisiminti savo tautos ir valstybės istoriją.
Nuspręsta buvo leisti laikraštį „Aušra“. Tai buvo pirmasis mėnesinis laikraštis lietuvių kalba. Jame buvo rašoma apie Lietuvos praeitį, lietuvių gyvenimą senovėje, apie lietuvių kalbos gražumą.
Pabandyk perskaityti, kas buvo rašoma „Aušroje“? Kodėl sunku skaityti tekstą?
J. Basanavičiaus parašytas įvadinis straipsnis pirmame „Aušros“ numeryje.
1911 m. carinė rusų valdžia nusprendė Gedimino pilies kalną panaudoti vandentiekio reikalams. Ant Gedimino pilies kalno planuota įrengti vandens talpyklą.
Jono Basanavičiaus paraginti žmonės kreipėsi į rusų valdžią, prašydamas neleisti ardyti Gedimino pilies. Nepavykus susitarti su vietos valdžia, J. Basanavičius nuvyko į Rusijos imperijos sostinę Peterburgą. Jis susitiko su valdžios atstovais ir kalbėjo apie Gedimino pilies išsaugojimą. Po šio Jono Basanavičiaus vizito Peterburge buvo uždrausta ardyti Gedimino pilies kalną ir jame statyti vandens talpyklą.
Jonas Basanavičius gimė Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Nuo vaikystės iš tėvo girdėjo pasakojimus apie piliakalnius, protėvių kovas dėl laisvės. Tėvų pasamdytas mokytojas jį slapta išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete ir tapo gydytoju.
Jį nuolat domino Lietuvos praeitis ir lietuvių kalba. Domėtis Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba šnekėti jis skatino ir kitus. Įsteigė mokslo draugiją, kurioje būrėsi išsilavinę žmonės.
Jonas Basanavičius tikėjo, kad lietuvių tauta išliks, ir svajojo, kad gal ateityje gyvens savo valstybėje. Jo svajonė išsipildė.
1918 m. vasario 16 d. Jonas Basanavičius pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo paskelbta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Tas namas dabar vadinamas Signatarų namais. Jis yra Vilniuje.
Ar teko jame tau būti? Apsilankyk Jono Basanavičiaus kambaryje.
Jonas Basanavičius – gydytojas, mokslininkas, tautos gaivintojas, dar vadinamas garbingu vardu „tautos patriarchu“.
Kaip įamžintas Jono Basanavičiaus atminimas?
Banknotai su Jono Basanavičiaus atvaizdu.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie Vincą Kudirką.
Vincas Kudirka gyveno laikais, kai Lietuva vis dar buvo Rusijos imperijos dalimi, o lietuvių tauta – beišnykstanti. Užgrobto karšto gyventojai buvo prievarta verčiami kalbėti ir rašyti rusų kalba.
Vincas Kudirka rašė eilėraščius, grožinius kūrinius, straipsnius, kūrė muziką.
1889 m. Vincas Kudirka, siekdamas stiprinti lietuvybę, pradėjo leisti mėnesinį laikraštį „Varpas“. Laikraštyje buvo rašoma apie tautinį atgimimą, išsivadavimą, piliečių teises ir laisves, smerkiamos carinės valdžios daromos skriaudos.
Vincas Kudirka laikraščio „Varpas“ rengimui, leidimui negailėjo jėgų. Jis peržiūrėdavo tekstus, juos taisydavo, rašė straipsnius, eilėraščius. Vieną iš Vinco Kudirkos kūrinių žino visi Lietuvos piliečiai.
„Tautiškai giesmei“ Vincas Kudirka sukūrė ir muziką. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos himnu.
Vincas Kudirka – gydytojas, rašytojas, lietuvių tautos stiprintojas. Jo atminimas įamžintas įvairiose Lietuvos vietose.
Lietuvos himno žodžiai mums primena apie pasiaukojimą Lietuvai ir didvyrius, kuriuo buvo ir pats Vincas Kudirka.
Kaip yra įamžintas Vinco Kudirkos atminimas?
Vincas Kudirka gimė Paežeriuose, dabartiniame Vilkaviškio rajone. Jis buvo ūkininkų sūnus. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Varšuvos universitete ir tapo gydytoju.
Varšuvoje, o ir sugrįžęs į Lietuvą, manė, kad yra lenkas, kol į jo rankas nepakliuvo lietuviškas laikraštis „Aušra“.
Kas nutiko Vincui Kudirkai perskaičius laikraštį „Aušra“?
Vinco Kudirkos prisiminimas apie savo atsivertimą iš lenko į lietuvį.
Supratau, kad esu Lietuvis
Vos spėjau apsivilkti mėlyną mandieraitę su baltais sagučiais ir susimaišiau su draugais mokiniais, pajutau, kad mano dvasioje kažin kas dedasi. Kas dedasi, numanyti negalėjau, tik jaučiau, kad man gėda atsiminti, kuomi aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtų, kad moku lietuviškai. Tas dalykas galėjo mane išduoti artojo sūnum esant. <…> Potam, ar į pusmetį gavau nr. 1. „Aušros“. Žiūriu, ant pirmo puslapio stovi Basanavičius. „Pranašas“ – pamislijau tada apie Basanavičių jau lietuviškai.
