Praeityje žaislus iš aplinkoje rastų daiktų (kaulų, medienos, akmenukų, medžiagų atraižų ar kt.) vaikai gaminosi patys arba vaikams žaislus gamino tėvai. Jie naudojo tas medžiagas, kurias turėjo savo aplinkoje, pavyzdžiui, iš kaulų ir kailių buvo daromos lėlės, iš molio lipdomi įvairūs gyvūnai ir pan.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok, kokie žaislai buvo rasti Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos teritorijoje rasta 13–18 amžiaus (maždaug prieš 800 metų) žaislų, kurie buvo skirti įvairiems žaidimams:
karybos – mediniai kalavijai, špagos, peiliai;
ūkinės veiklos – kastuvėliai, valtelės, vežimai;
namų apyvokos – raktai, ąsotėliai;
globos – molinės, vaškinės figūrėlės;
pramogų – sukutis, vilkelis, švilpynės.
Karybos žaislai (dažniausiai žaisdavo berniukai) buvo labai svarbūs reakcijai, koordinacijai, taiklumui ir greičiui lavinti. Šių įgūdžių reikėjo savigynai ir medžioklei. Globos žaislai – lėlės (dažniausiai žaisdavo mergaitės) lavino įgūdžius, reikalingus būsimoms mamoms, mokė tarpusavio santykių kūrimo, jausmų atpažinimo gebėjimų ir kt.
Pelėdžiuko formos molinis švilpukas.
Lietuvos teritorijoje surasti vieni iš seniausių žaislų: vilkelis ir sukutis.
Senieji Lietuvos teritorijoje rasti stalo žaidimai – šachmatai, šaškės, nardai, kvirkatas, malūnas.
Žaidžiant mokomasi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti problemas, taip pat stiprinamos fizinės galios, gerinama emocinė sveikata. Žaidimai padeda kaupti patirtį, įgyti įgūdžių, lavinti mąstymą, atmintį, vaizduotę, ugdyti valią. Žaidimų metu vaikai gali atlikti įvairius vaidmenis, pavyzdžiui, būti gydytojais, mokytojais, vairuotojais, programuotojais ar keliautojais.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kokiais žaislais žaidžiama dabartiniais laikais.
Dabartiniais laikais žaislai ir žaidimai daugiausia gaminami gamyklose. Gaminami žaislai, atitinkantys vaikų amžių, pomėgius ir kita.
Elektroniniai žaislai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, robotai.
Edukaciniai žaidimai, pavyzdžiui, mokomieji žaidimai, mokomieji kompiuteriniai žaidimai.
Interaktyvūs žaidimai, pavyzdžiui, žaidimo konsolės ar virtualios realybės rinkiniai.
Įvairūs konstruktoriai, pavyzdžiui, konstravimas naudojant įvairias detales ar pan.
Klasikiniai žaislai, pavyzdžiui, lėlės, mašinos, kamuoliai ir pan.
Meninei kūrybai skirti žaislai ir priemonės, pavyzdžiui, dažai, pieštukų komplektai.
Stalo žaidimai: šachmatai, šaškės, „Monopolis“ ar kita.
Sporto žaidimai ir priemonės: dviračiai, riedučiai, kamuoliai ir kita.
Spustelėk paveikslėlius ir sužinok apie žaidimų rūšis.
Šiuose žaidimuose dažniausiai naudojamos priemonės, kuriomis siekiama tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, įmušti kamuolį į vartus, įmesti į krepšį ar pan. Žaidžiama pagal oficialias taisykles.
Sportiniai žaidimai gali būti:
komandiniai (krepšinis, futbolas, ledo ritulys, rankinis, regbis, tinklinis),
individualieji (šachmatai, šaškės),
mišrieji (badmintonas, tenisas).
Žaidžiama ant žaidimo lentos ar kito specialiai pažymėto žaidimo ploto. Žaidime naudojami įvairūs objektai (figūrėlės, kortelės, kauliukai ir kita). Stalo žaidimai gali būti žaidžiami po vieną arba komandomis:
loto (skaičių, raidžių, augalų, gyvūnų ir kita),
domino (klasikinis ir su gyvūnų, augalų ar kitais paveikslėliais),
dėlionės.
Tai programinė ir techninė kompiuterio įranga, skirta poilsiui, pramogai, mokymui. Žaidžiama po vieną, porose ar grupėse. Žaidimo veiksmas valdomas klaviatūra, pele, vairasvirte ar kitu įrenginiu.
Kompiuteriniai žaidimai gali būti: veiksmo, sporto, loginiai, mokomieji, strateginiai ir imitaciniai.
Žaisdamas veiksmo žaidimus žaidėjas atlieka pagrindinio veikėjo vaidmenį, įveikia kliūtis, varžovus.
Sporto žaidimai imituoja žinomas sporto šakas, pvz., futbolą, golfą, įvairias lenktynes arba fantastines sporto šakas.
Loginių žaidimų tikslas – teisingai surinkti visus žaidimo elementus į visumą (prie jų priklauso įvairios dėlionės) arba juos (pvz., kortas, šachmatus) tikruoju laiku dėlioti tam tikru būdu, spręsti galvosūkius.
Strateginiai žaidimai – žaidėjas turi numatyti, kaip išnaudoti turimus išteklius, juos atnaujinti, planuoti ir valdyti nuo jų priklausančius veiksmus.
Imitaciniai kompiuteriniai žaidimai imituoja tam tikrus techninius (pvz., laivus), socialinius ekonominius (miestą, gamyklą) objektus. Žaidimų tikslas – išmokti valdyti objektus, rasti geriausius jų valdymo būdus.
Pagrindiniai žaidybiniai veiksmai tautiniuose žaidimuose – gaudymas, spėjimas užrištomis akimis, lindimas pro įsivaizduojamus vartus, juokinimas, užduočių atlikimas, kito žaidėjo pasirinkimas ir kita.
Žaidimus-ratelius paprastai lydi daina, ji dažnai skamba prieš žaidybinį veiksmą. Dainuojama pasirenkant kitą porą, atliekant šokio veiksmus. Vaikų žaidimai dažnai pradedami skaičiuotėmis.
Žaidimas „Vilkas ir žąsys“
Žaidėjai iš savo būrio išskiria 2 stipriausius. Burtų būdu vienas tampa „žąsinu“, kitas „vilku“. Už žąsino tuoj pat rikiuojasi likusieji žaidėjai ir susikimba už juostų. Kiek atokiau tupi vilkas. Žąsinas, žąselėmis vedinas, prieina prie vilko ir klausia:
– Ką gi čia dirbi, vilke pilke?
– Malkeles kapoju, – atsako vilkas.
– O kam tos malkelės?
– Ugnelei kurti.
– O kam ta ugnelė?
– Vandenėliui kaitinti.
– O kam tas vandenėlis?
– Šaukšteliams mazgoti.
– O kam tie šaukšteliai?
– Žąsienėlei sriubelei srėbti.
– Ėė! O kur tu gausi žąselių?
– Egi, anoj pusėj marelių skraido pulkas žąselių.
Žąsinas išskečia sparnus (rankas) ir taria išdidžiai:
– Tai ne dėl tavęs, vilkeli!
Vilkas pakyla šaukdamas: „Dėl manęs, dėl manęs“, ir smarkiai bėgdamas čia į vieną, čia į kitą pusę stengiasi pagauti nors vieną žąselę. Žąsinas, išskėtęs rankas, gina, saugo žąsis. Vilkas pagautą žąsį nusiveda į savo guolį ir eina gaudyti kitos. Taip gaudo iš eilės nuo galo, kol visas išgaudo. Kai visos žąselės išgaudomos, vilkas susikimba su žąsinu ir grumiasi. Jeigu žąsinas pajėgia vilką parversti ant žemės, žąselės atgyja, ir žaidimas baigiasi laimingai. Tačiau jeigu grumtynes laimi vilkas, jis eina „žąselių kepti“. <…> (pagal V. Steponaitis. Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos. Vilnius, 1956).
Žaidimas. „Tilto statymas“
2 žaidėjai stojasi vienas priešais kitą ir padaro „tiltą“, paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami, kaip gali aukščiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klausia: „Žmogeli, ką čia veikiat?“ Kiti atsako: „Statom tiltą, smėliu piltą, visus leisime, paskutinio – ne.“
Po tų žodžių žaidėjai eina per tiltą, o ant paskutinio užneriamos iškeltos rankos (kilpa), jei tas nesuskubo išsprukti drauge su kitais. Kitąkart tą pat kartoja. (pagal M. Grigonis. 200 žaidimų. Vilnius, 1988).
