Žemėlapyje pavaizduotos simbolinės etnografinių sričių sostinės: Aukštaitijos sostinė – Panevėžys, Dzūkijos sostinė – Alytus, Suvalkijos sostinė – Marijampolė, Mažosios Lietuvos sostinė – Šilutė, Žemaitijos sostinė – Telšiai. Taip pat pavaizduota Lietuvos sostinė Vilnius.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie Lietuvos etnografines sritis.
Esame prie Lietuvos žemėlapio. Žemėlapis suskirstytas į etnografines sritis. Tai Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Mes ruošiamės dalyvauti renginyje apie Lietuvos etnografinius regionus. Ką sužinojote apie kiekvieną etnografinę sritį?
Aukštaitija
Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos regionas šiaurėje ir rytuose. Simbolinė Aukštaitijos sostinė – Panevėžys. Aukštaičiai kalba aukštaičių tarme.
Dzūkija
Dzūkija dar yra vadinama Dainava, nes tai dainingiausias kraštas. Manoma, kad Dzūkijos pavadinimas kilo iš dzūkų kalbos ypatybės dzūkavimo. Lietuvos sostinė Vilnius yra Dzūkijoje. Dzūkija yra Lietuvos pietryčiuose. Simbolinė Dzūkijos sostinė – Alytus. Dzūkijoje kalbama dzūkų tarme.
Suvalkija
Suvalkija, dar vadinama Sūduva, yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje – Užnemunėje. Jos simboline sostine laikoma Marijampolė. Suvalkiečiai kalba suvalkiečių tarme.
Mažoji Lietuva
Mažoji Lietuva – tai Klaipėdos kraštas, išsidėstęs Nemuno žemupyje ir Kuršių marių pakrantėse. Mažosios Lietuvos simboline sostine laikoma Šilutė.
Žemaitija
Žemaitija yra šiaurės vakarų Lietuvoje. Žemaitijos simbolinė sostinė – Telšiai. Žemaičiai kalba žemaičių tarme. Žemaičių pavadinimas kilęs nuo žodžio „žemupys“, nes manoma, kad žemaičiai gyveno prie Neries ir Dubysos.
Spustelėk aktyvią ikonėlę ir sužinok, kas yra tautinė juosta.
Lietuvių juostos
Lietuvių juostos – viena seniausių lietuvių liaudies audinių rūšių. Juostos darytos iš lininių, vilnonių ar medvilninių siūlų. Pagal gamybos techniką juostos buvo austinės, pintinės, vytinės ir megztos.
Moterys juostomis susijuosdavo ilgus sijonus, pasirišdavo kojines, varstydavo liemenes. Iš juostų buvo siuvami prijuosčių ir sijonų juosmenėliai, galvos papuošalai.
Vyrai juosta susijuosdavo marškinius, kelnes, viršutinius drabužius, rišdavo autus. Juosta dažnai būdavo dovanojama. Ją naudodavo pradėdami dirbti įvairius ūkio ar buities darbus ir panašiai.
