Kuo ypatingi Lietuvos etnografiniai regionai?

Aukštaitijoje kovojo Vyčio, Algimanto, Vytauto ir dalis Didžiosios kovos ir Prisikėlimo apygardų partizanų. Šiose apygardose kovojo ir žuvo Antanas Kraujelis-Siaubūnas. A. Kraujelis buvo paskutinis kovojantis Lietuvos partizanas.

Aukštaitijoje, Anykščiuose, 1835 m. gimė garsus Lietuvos poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas. Jis rašė eilėraščius, poemas. Svarbiausias kūrinys – poema „Anykščių šilelis“.

Muziejuje vyksta kasmetinė Medkopio šventė. Ji minima rugpjūčio 15 dieną. Tą dieną muziejuje galima pasiklausyti senovės mitų ir legendų, gali paragauti ir įsigyti įvairiausio medaus, gauti patarimų iš žolininkų ir bitininkų.

Stelmužės kaime auga ypatingas ąžuolas. Jis vadinamas Stelmužės ąžuolu. Tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Aukštis 23 metrai. Storis 3,5 metro.

Kernavė – senoji Lietuvos sostinė. Iki šių dienų išlikę piliakalniai: Aukuro kalnas, Lizdeikos kalnas, Mindaugo Sostas, Pilies kalnas – yra vienas šalia kito. Netoliese yra dar vienas – Kriveikiškio piliakalnis. Ant Aukuro kalno žmonės gyveno daugiau kaip prieš tūkstantį metų, čia stovėjo pilis, kurioje apsistodavo atvykęs didysis Lietuvos kunigaikštis. 14 a., užpuolus kryžiuočiams, Kernavė buvo sudeginta.

Senamiestis, miesto senoji dalis, įstatymais saugoma miesto paveldo teritorija. Ją sudaro seniausios miesto dalys. Vilniaus senamiestis nuo 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žuvinto ežeras ir pelkė jame yra vadinami Žuvinto rezervatu. Rezervato pelkynuose yra plaukiojančių salų, kuriose peri daug įvairių rūšių paukščių.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas, gimęs 1875 m., Varėnoje. Jis vaizdais ir spalvomis susiejo dailę ir muziką. Tai vienas žymiausių pasaulyje Lietuvos menininkų.

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas – vienas Lietuvos antisovietinių partizanų vadų, rašė dienoraštį, buvo partizanų laikraščių „Laisvės varpas“ ir „Dainavos partizanas“ redaktorius.

Sovietų Sąjungos okupantams aktyviai priešinosi Dzūkijos partizanai. Vienas žymiausių partizanų vadų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jis rodė darbštumo ir principingumo pavyzdį – susiejo savo veikloje pedagogo ir karininko savybe: rūpinosi partizanų kariniu mokymu, apdovanojimais, uniformos ženklais. Organizavo partizanų laikraščių leidybą, juos redagavo, rašė į partizanų spaudą. 

1547 m. Mažojoje Lietuvoje (dalyje, kuri šiuo metu priklauso Rusijai) buvo išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Kuršių nerija, smėlio pusiasalis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė dalis priklauso Lietuvai, pietinė dalis – Rusijai. Daugelyje Kuršių nerijos vietų jos buvo žmonių sukurtos, kad sulaikytų vėjo pustomą smėlį. 1991 m. Lietuvoje įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuris įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.

Mažojoje Lietuvoje buvo leidžiami lietuviški laikraščiai „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“. Rusijos caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, jie slapta gabenti į Lietuvą.

Vydūnas (1868–1953) (tikrasis vardas ir pavardė – Vilhelmas Storosta) – lietuvių mąstytojas ir rašytojas. Gyveno ir kūrė Mažojoje Lietuvoje. Jis visą savo gyvenimą paskyrė lietuvių ir lietuvininkų tautos reikalams.

Žemaitijos partizanai kovojo Žemaičių, Kęstučio apygardose, dalyje Prisikėlimo apygardos. Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis (1911–1953). Jis priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Įrengė tris pirmąsias partizanų slėptuves, vadovavo laisvės kovoms, rūpinosi Žemaičių apygardoje leidžiamais laikraščiais „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės balsas“. 1952 m. buvo išleistas eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“.

Žemaitijos Bukantės kaime gimusi Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (1845–1921) rašytoja tapo būdama 50 metų. Ji save vadino Žemaite. Parašė apie 150 įvairių kūrinių, dalyvavo nacionaliniame judėjime.

Kryžių kalnas – išskirtinė Lietuvos vieta. Ant jo yra pastatyta daugiau kaip 200 000 įvairių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų. Ant kryžių sukabinta daugybė rožinių ir kryželių.

Kryžių kalnas gausiai lankomas turistų ir šalies gyventojų. 

Pasakojama, kad pirmieji kryžiai buvo pastatyti po 1831 m. sukilimo, nužudytų sukilėlių atminimui.

Medvėgalis yra aukščiausia Žemaitijos kalva Šilalės rajone. Kalva turi dvi viršūnes. Aukštesniojoje yra aukščiausia Žemaičių aukštumos vieta (234,64 m), žemesniojoje, vadinamoje Pilies kalnu, yra Medvėgalio piliakalnis ir kūlgrinda. Medvėgalis ir gretimos kalvos 1960 m. paskelbtos kraštovaizdžio istoriniu draustiniu.

Jonas Basanavičius (1851–1927) gimė Ožkabalių kaime. Jis buvo vienas žymiausių lietuvių tautinio sąjūdžio, kultūros ir mokslo veikėjų. 1918 m. vasario 16 d. jis kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, skelbiantį Lietuvos valstybės sukūrimą.

Suvalkijos partizanai veikė Tauro apygardoje. Vienas žinomiausių Suvalkijos partizanų buvo Juozas
Lukša-Daumantas. Aktyviai įsitraukė į Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, buvo vienas iš partizanų vadų. Rašė knygas apie partizanų pasipriešinimą lietuvių ir kitomis užsienio kalbomis.

Suvalkijoje yra Vištyčio ežeras. Į ežerą įteka 15 upelių. Šiaurėje prie Vištyčio yra Vištyčio miestelis. Lietuvoje esanti Vištyčio dalis priklauso Vištyčio regioniniam parkui.