Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip susidarė žemynai ir vandenynai.
Žemynai ir vandenynai susidarė per milijardus metų. Labai seniai Žemėje buvo vienas vientisas sausumos masyvas, žemynas – Pangėja. Per milijonus metų šis žemynas pradėjo skilti į mažesnius sausumos masyvus. Skylant žemynui, atsirado erdvės, kurias užpildė vanduo, taip tarpuose tarp žemynų susiformavo vandenynai.
Kokia nuostabi mūsų Žemė iš kosmoso!
Ką pastebi? Kokios spalvos daugiausia? Ar pastebi žalsvus, pilkus lopinėlius? Kas gi tas mėlis?
Žemės paviršių sudaro kietas uolienų sluoksnis, vadinamas pluta. Žemynas – Žemės sausumos dalis, didžiausias ir storiausias Žemės plutos masyvas, kurio paviršius yra aukščiau už Pasaulinį vandenyną. Ploniausias plutos dalis dengia vandenynų vanduo. Žemynai Pasaulinį vandenyną dalija į vandenynus. Mūsų planetoje yra 7 žemynai ir 5 vandenynai.
Kaip nurodyti žemyno vietą žemėlapyje? Norėdamas nurodyti žemėlapyje, kur yra žemynai ar vandenynai, naudok pasaulio kryptis, atkreipk dėmesį, kokie vandenynai ar žemynai yra šalia, kas skiria vieną žemyną ar vandenyną nuo kito.
Spustelėk aktyvias ikonėles, panagrinėk pasaulio žemėlapį, susipažink, kokie yra žemynai ir vandenynai.
Afrikos žemynas yra į pietus nuo Europos, atskirtas Viduržemio jūros. Nuo Afrikos į vakarus – Atlanto vandenynas, į rytus – Indijos vandenynas.
Antarktidos žemynas yra Pietų ašigalyje, apsuptas Pietų vandenyno.
Azijos žemynas yra į rytus nuo Europos ir į šiaurę nuo Indijos vandenyno. Į rytus nuo Azijos yra Ramusis vandenynas.
Europos žemynas yra į vakarus nuo Azijos. Europa ribojasi su Arkties vandenynu šiaurėje, Atlanto vandenynu – vakaruose ir Viduržemio jūra – pietuose.
Žemėlapyje Australija yra į pietryčius nuo Azijos ir į šiaurę nuo Antarktidos, žemynas apsuptas Indijos ir Ramiojo vandenynų.
Šiaurės Amerikos žemynas yra į šiaurę nuo pietų Amerikos, jis apsuptas Atlanto ir Ramiojo vandenynų.
Pietų Amerikos žemynas yra į pietus nuo šiaurės Amerikos, tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir susipažink su žemynais.
Afrikos 2/3 yra Šiaurės pusrutulyje, kita dalis teritorijos yra žemiau pusiaujo.
Antarktida yra pats piečiausias žemynas, esantis Pietų pusrutulyje, aplink Pietų ašigalį.
Azija su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Azija užima 4/5 jo ploto. Beveik visa Azija yra Šiaurės pusrutulyje (išskyrus Malajų salyno dalį).
Europa – pasaulio dalis Šiaurės pusrutulyje, Eurazijos žemyno vakaruose.
Australija yra pietiniame pusrutulyje, į pietryčius nuo Azijos, dažnai kartu su aplinkinėmis salomis vadinama Okeanija.
Šiaurės Amerikos žemynas Šiaurės pusrutulyje, jį supa Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynai.
Pietų Amerikos žemynas, didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje, jį kerta pusiaujas, iš vienos pusės Ramusis, o iš kitos – Atlanto vandenynai.
Šiaurės ir Pietų ašigaliai yra skirtingose planetos pusėse ir pasižymi skirtingais bruožais.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie Šiaurės ir Pietų ašigalius.
Antarktida yra Pietų ašigalyje, tai žemynas, sudarytas iš uolienos ir įvairių sausumos darinių, tokių kaip kalnai, slėniai ir ežerai.
Šiaurės ašigalyje – Arktis, tai užšalęs vandenynas.
Panagrinėk žemėlapį. Ar pastebi, kad žemynuose kartojasi tam tikromis spalvomis pažymėti žemės plotai. Jos žymi, kuriems regionams būdingas panašus klimatas ir augmenija. Sausumos plotai, kuriems būdinga panaši augalija ir klimato tipas, yra vadinami geografine zona. Skirtingose klimato ir geografinėse zonose yra skirtingos aplinkos sąlygos, kurios kartu formuoja Žemės paviršiaus įvairovę, lemdamos toje žemyno teritorijoje būdingas augalų ir gyvūnų rūšis. Šie veiksniai kuria skirtingas ekosistemas, lemia žmonių gyvenimo būdą įvairiose pasaulio vietose. Geografinės zonos neturi aiškių ribų, jos pamažu pereina viena į kitą.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie geografines zonas.
Sniegynai ir ledynai
Vyrauja šaltas, sausas ir vėjuotas klimatas, trumpos vasaros ir ilgos tamsios žiemos.
Aukštikalnės ir tundros
Būdingas šaltas klimatas. Augalija labai skurdi. Žemės paviršių dengia samanos ir kerpės. Gausiai auga uoginių krūmokšnių, pasitaiko žole apaugusių plotelių, pažeme besiraizgančių žemaūgių beržų ir gluosnių.
Spygliuočiai miškai
Šaltos žiemos, vėsios ir drėgnos vasaros. Vyrauja visžaliai spygliuočiai medžiai: pušys, eglės, maumedžiai. Būdingi gyvūnai – briedžiai, rudieji lokiai, vilkai, lapės, erniai, sabalai, baltieji kiškiai, voverės, burundukai. Dalis gyvūnų žiemą miega.
Mišrieji ir plačialapiai miškai
Gausu plačialapių medžių, vyrauja vėsus ir drėgnas klimatas. Būdingi gyvūnai – taurieji elniai, danieliai, stirnos, šernai. Iš plėšrūnų sutinkami rudieji lokiai, vilkai, lapės, lūšys, barsukai, kiaunės, o iš graužikų dažniausi yra kiškiai ir voverės.
Drėgnieji atogrąžų miškai
Vyrauja karštas ir drėgnas klimatas. Būdinga didžiulė augalų įvairovė. Gausu skirtingų medžių rūšių. Pasižymi didžiausia pasaulyje gyvūnų rūšių įvairove.
Viduržemio retmiškiai ir krūmokšniai
Būdinga karšta, sausa vasara ir vėsi, drėgna žiema. Būdingi visžaliai medžiai ir krūmai.
Savanos ir retmiškiai
Būdingas šiltas klimatas, yra drėgnasis ir sausasis sezonas: drėgnasis būna vasaros mėnesiais, sausasis – žiemą. Daugiausia auga žolės, pavieniai medžiai ir krūmai. Gausu stambių žolėdžių gyvūnų, tokių kaip zebrai, antilopės, drambliai, žirafos, raganosiai, ir plėšrūnų, tokių kaip liūtai, leopardai, hienos.
Dykumos ir pusdykumės
Būdingas sausas klimatas, mažai kritulių, dienos karštos, naktys šaltos. Augalija paprastai labai skurdi. Kai kuriuose dykumų plotuose jos beveik nėra. Būdingi smulkieji graužikai, įvairūs driežai ir gyvatės, pasitaiko kanopinių gyvūnų.
