Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie Priešistorę.
Lietuvos priešistorė – tai laikotarpis prieš 13 000 metų iki valstybės įkūrimo, kai dabartinėje Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai ir nuolatinių gyvenviečių neįkurdavo. Prie Nemuno, Neries, Merkio ir kitų upių kūrėsi žmonių stovyklos. Šie žmonės vertėsi medžiokle ir žvejyba, naudojo lankus ir strėles titnaginiais antgaliais, gremžtukus odai apdirbti, tinklus ir kabliukus. Gyventojai buvo medžiotojai ir žvejai. Medžiojo elnius ir kitus žvėris, rinko augalus maistui. Pirmųjų gyventojų įrankių iki mūsų dienų išlikę labai mažai. Tuo metu nebuvo rašto, todėl apie laikotarpį galima spręsti tik iš archeologų randamų daiktų.
Pasižiūrėk, apie kokius įrankius pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojas.
Archeologai dažnai skirsto priešistorę į tris amžius pagal tai, iš ko žmogus gaminosi įrankius ir ginklus – iš akmens, žalvario (dar kitaip vadinamo bronzos) ir geležies. Skiriami akmens, žalvario ir geležies amžiai. Lietuvoje geležies amžius truko iki Viduramžių.
Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1009 metais (lotyniška kilmininko forma Lituae, tad vardininkas turėjo būti Litua).
Amžius (a.) – tai laikotarpis, kuris trunka 100 metų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie senovę.
Senovės istorijos laikotarpiu skirtinguose žemynuose formavosi tam tikros civilizacijos. Pavyzdžiui, Afrikoje, prie derlingos Nilo upės, įsikūrė senovės Egipto civilizacija, kurią valdė faraonai. Žodis civilizacija reiškia tam tikros kultūros žmonių visuomenę, turinčią šiuos požymius: valstybę, miestus, raštą, architektūrą (tam tikrus pastatus), mokslą. Jau šiuo laikotarpiu Egipto amatininkai gamino dailius baldus, papuošalus, mūrijo pastatus, lydė varį. Žmonės studijavo astronomiją, matematiką, mediciną. Buvo pradėtos statyti piramidės.
Senovės istorijos laikotarpis apima nuo 3000 metų prieš Kristų iki Viduramžių. Šis laikotarpis siejamas su rašto atsiradimu. Europoje senovės laikotarpiu suklestėjo senovės Graikijos civilizacija. Graikų mąstytojai padėjo matematikos ir kitų mokslų pagrindus, kėlė svarbius klausimus, kurie žmonėms rūpi ir šiandien. Atėnų demokratija reiškė, kad visi vyriškosios lyties miestelėnai turėjo žodžio teisę ir galėjo dalyvauti miesto valdyme. Daug žodžių, kuriuos vartojame iki dabar, pavyzdžiui, demokratija, buvo sukurta senovės Graikijoje.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie Viduramžius.
Viduramžių pradžia yra 476 metai, o pabaiga siejama su 15–16 amžiumi. Viduramžiai apima 1000 metų. Kadangi žmonės tuo metu gerokai mažiau ir sunkiau bendravo su kitų kraštų gyventojais, todėl šis laikotarpis labai nevienodas skirtingose vietovėse.
Lietuvos dabartinėje teritorijoje Viduramžiais vykę procesai labai skyrėsi nuo kitų Europos šalių. Viduramžių pradžioje Lietuvos teritorijoje formavosi baltų gentys.
Lietuvos valstybė įsikūrė apie 1240 metus. Tuo metu Lietuvai vadovavęs Mindaugas pats priėmė krikštą, tapo Lietuvos karaliumi, mėgino apkrikštyti valstybę, bet tai darė nesėkmingai. Vėliau tik 14 amžiuje didysis kunigaikštis Gediminas dar kartą mėgino užmegzti santykius su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Gediminas į Vilnių kvietė amatininkus, leido steigti vienuolynus.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus Jogaila 1386 metais apsikrikštijo ir tapo Lenkijos karaliumi. 1387 metais Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Tai Lietuvos krikšto priėmimo data.
1410 m. liepos 15 d. kartu su lenkais Žalgirio mūšyje lietuviai, vadovaujami Vytauto Didžiojo, įveikė didžiausią savo priešą – Kryžiuočių ordiną.
Lietuvius jungė kalba, tikėjimas, papročiai ir valstybės teritorija. Lietuviai 12–14 amžiuje išlaikė savo tikėjimą, nerėmė krikščionybės. Dėl šios priežasties lietuviai buvo uždari, nebendravo su krikščionimis. Pagonybė padėjo ilgai išlaikyti ir išsaugoti etnokultūrinį savitumą, tačiau 14 amžiaus antroje pusėje ji jau neleido modernizuoti visuomenės ir valstybės, perimti kitų kraštų patyrimo. Todėl Lietuvos krikštas buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinis lūžis viduramžių Lietuvoje.
Tiek Lietuvai, tiek Lenkijai 14 amžiaus pabaigoje grėsė vienas bendras priešas – kryžiuočiai. Atskirai apsiginti buvo sunku, todėl buvo nutarta susijungti į vieną valstybę. Jogaila turėjo vesti lenkų karalaitę Jadvygą, tapti Lenkijos karaliumi, o Lietuva įsipareigojo apsikrikštyti.
Krikštytis buvo pradėta 1387 metais. Iki krikšto visuomenė ilgai nesuvokė rašto reikalingumo. Po krikšto raštas tapo ypač svarbus Lietuvoje, nes bendraujant su Vakarų šalimis buvo įprastos ne žodinės, bet rašytinės sutartys. Pirmieji rašytinės teisės dokumentai – privilegijos. Krikštas padarė didelę įtaką švietimo raidai. 1397 metais paminėta pirmoji žinoma mokykla, veikusi prie Vilniaus katedros. 1409 metais įsteigta mokykla Naujuosiuose Trakuose. Bet daugiausia vaikų ir jaunuolių buvo mokoma namuose.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie Naujuosius laikus.
Naujieji laikai eina po Viduramžių – tai 15 amžiaus pabaiga – 16 amžiaus pradžia, o pasibaigia po Pirmojo pasaulinio karo 1918 metais. Naujųjų laikų pokytis siejamas su mokslo ir švietimo klestėjimu, prekybos ir miestų augimu.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji spausdinta lietuviška knyga. Išleista 1547 metais Karaliaučiuje. Išliko du šios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torunės universitete Lenkijoje.
1765–1775 metais Kristijonas Donelaitis parašė kūrinį „Metai“ – tai pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys.
1795 metais panaikinama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Nuo 1815 metų visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Nors Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės bandė priešintis, du kartus sukilo, abu sukilimai buvo numalšinti. Po antrojo sukilimo buvo įvestas lietuviškos spaudos draudimas (1863–1864 metai).
Jau 19 amžiaus pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi, kultūra. Prie rašytinės lietuvių kalbos, lietuvių grožinės literatūros daug prisidėjo žemaičių lietuviškasis sąjūdis, kurio ryškiausias asmuo buvo Simonas Daukantas, pirmasis suformulavęs naująjį tautiškumo supratimą, kur tautos esminiu skiriamuoju požymiu laikoma kalba. 1822 metais Simonas Daukantas parašo knygą „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“. Knygoje rašoma, kaip tuo metu gyveno žmonės Lietuvoje. Simonas Daukantas parašė ir knygą vaikams „Žemaičių pasakos“.
Tautinio judėjimo atsigavimas prasidėjo su Jono Basanavičiaus pradėtu leisti laikraščiu „Aušra“ (1883–1886 metai).
Vėliau jo idėjas pratęsė kiti kaip ir „Aušra“ Prūsijoje spausdinti ir dėl spaudos draudimo nelegaliai Lietuvoje platinti periodiniai leidiniai, ypač Vinco Kudirkos redaguotas laikraštis
„Varpas“ (1889–1905 metai).
1904 metais carinė valdžia panaikino spaudos lietuvių kalbos rašmenimis draudimą.
1905 metų gruodžio 4–5 d. Vilniuje susirinkęs lietuvių atstovų suvažiavimas – Didysis Vilniaus Seimas – paskelbė autonomijos reikalavimą.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie Naujausiuosius laikus.
Naujausieji laikai – tai istorijos laikotarpis, trunkantis nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (1918 metai) iki šių dienų. Svarbiausi šio laikotarpio įvykiai yra Pirmasis pasaulinis karas ir po jo susidariusi pasaulio valstybių sistema bei Antrasis pasaulinis karas.
Šiuo laikotarpiu susikūrė arba atsikūrė daugelis šiuolaikinių Europos valstybių: Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Serbija, Juodkalnija, Vengrija, Ukraina ir kitos.
Šiuo laikotarpiu sukurta labai daug išradimų: pradėta gaminti laivus, automobilius, lėktuvus, sukuriamas internetas, mobilieji telefonai ir t.t.
1918–1940 metais paskelbiama nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1919 metais Lietuvos Prezidentu išrenkamas Antantas Smetona.
1940 metais Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą, prarandama nepriklausomybė.
1990 metais kovo 11 dieną atkuriama Lietuvos nepriklausoma valstybė.
2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo pilnateise NATO nare, o nuo 2004 metų gegužės 1 dienos – Europos Sąjungos nare.
