Žmonės, gyvenantys kurioje nors Žemės teritorijoje, vadinami gyventojais. Pasaulyje jie gyvena įvairiose ir labai skirtingose Žemės vietose: žemynuose, valstybėse, miestuose, kaimuose. Dėl gamtinės aplinkos ir kitų priežasčių gyventojai Žemėje pasiskirstę labai netolygiai. Skirtinguose žemynuose žmonių skaičius auga nevienodai ir dėl gimstančių žmonių skaičiaus.
Tankiausiai gyvenama Azijos žemyne, rečiausiai – Australijoje. Antarktidoje nuolatinių gyventojų nėra, tačiau yra keliolika laikinai gyvenamųjų tyrimų stočių, kuriose gyvena mokslininkai.
Sparčiausiai gyventojų skaičius auga Afrikos šalyse. Europoje žmonių beveik nedaugėja. Didžiausios Europos valstybės pagal gyventojų skaičių yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Ukraina, Ispanija, Lenkija.
Žmonių Žemėje daugėja. Kyla klausimų, kaip pasiekti, kad visi žmonės gyventų patogiomis sąlygomis, gautų tinkamą išsilavinimą, sveikatos apsaugą, kad jiems užtektų maisto ir geriamojo vandens.
Pasaulyje dėl įvairių priežasčių vyksta gyventojų migracija.
Lietuva yra Europos valstybė. 2021 metais Lietuvoje gyveno 2,81 milijono gyventojų, iš jų 84 procentai yra lietuvių tautybės. Lietuvoje gyvena ir kitų tautybių žmonių: lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių, žydų ir kitų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos ir todėl, kad gimsta mažiau žmonių negu miršta.
Susipažink su Lietuvos savivaldybėmis pagal gyventojų skaičiaus gausumą.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip žmonių gyvenimo įvairovė priklauso nuo gamtinės aplinkos.
Pusiaujas – linija, vienodai nutolusi nuo abiejų ašigalių.
Kodėl vienose vietose karšta, o kitose šalta?
Tai lemia klimatas – tam tikrai vietai būdingi orai: krituliai, temperatūra, vėjas.
Ties pusiauju visus metus yra šilta, o tolstant nuo jo keičiasi klimatas. Ties ašigaliais yra šalta.
Pas mus yra keturi metų laikai.
Vasara, ruduo, žiema, pavasaris – taip keičiasi metų laikai Lietuvoje.
Žiemą būna šalta ir snieguota, vasara karšta, bet kartais lietinga.
O Afrikoje vasaros karštos ir sausos, bet žiemos švelnios ir drėgnos.
Taigi, gamtinė aplinka, kurioje apsigyvena žmonės, yra skirtinga.
Pavyzdžiai, kai tam tikroje vietovėje dėl gamtinės aplinkos gyventojų nėra arba jų yra nedaug.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Pietų Amerikos žemynas
Atakamos dykuma – pati sausiausia dykuma pasaulyje. Gyvybei sąlygos nėra palankios. Atakamoje įsteigtos kelios observatorijos, kuriose vykdomi astronominiai stebėjimai.
Šiaurės Amerikos žemynas
Niagaros krioklys gausiai lankomas turistų – kasmet jį aplanko apie 5 mln. lankytojų. Krioklio krintantį vandenį žmonės naudoja hidroelektrinės reikmėms.
Europos žemynas
Islandija – rečiausiai apgyvendinta Europos valstybė.
Islandijos gamtai būdinga iš žemės gelmių virstančios karštos versmės – geizeriai.
Afrikos žemynas
Stalo kalnas Pietų Afrikoje – tai plokščiu paviršumi ir stačiais uolų skardžiais kalnų grandinė, kuri tęsiasi apie 3 kilometrus.
Antarktidos žemynas
Antarktidos žemyne nuolatinių gyventojų nėra. Yra tik tyrimų stotys, kuriose laikinai gyvena mokslininkai.
Australijos žemynas
Kengūrų sala. Saloje yra nacionalinis parkas, kuriame saugomos kengūros, ruoniai, emu, pingvinai. Saloje gyvena apie 5000 gyventojų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Europa. Lietuva
Grabijolų kaimas.
Vilnius. Pilaitės gyvenamasis rajonas.
Azija
Jurta – Azijos stepių gyventojų būstas. Apskritas arba daugiakampio formos, kilnojamas kaip palapinė.
Dangoraižiai Tokijuje. Japonija.
Afrika
Afrikos gyventojų būstas iš molio Etiopijoje.
Pietų Amerika
Rio de Žaneiras – miestas Brazilijoje prie Atlanto vandenyno.
Amazonės (Pietų Amerika) indėnų stačiakampis arba apskritas būstas, dengtas palmių lapais ar žieve, vadinamas maloka. Malokoje gyvena šeimos bendruomenė, gali būti ir iki 100 žmonių.
Šiaurės Amerika
Niujorko dangoraižis ,,Empire state building“ – įspūdingas 443,2 metrų aukščio statinys.
Australija
Operos ir baleto teatras Sidnėjaus mieste įtrauktas į UNESCO (tarptautinė organizacija, prisidedanti prie pasaulio saugumo, taikos plėtojant švietimą, mokslą, kultūrą) paveldo sąrašą.
Pirmykščiai žmonės mažai keitė aplinką: medžiojo, žvejojo, rinko gėrybes, gyveno urvuose, palapinėse. Gyventojų daugėjo, reikėjo vis daugiau maisto. Žmonės būrėsi, atsirado miestai.
Žmonių ir jų gyvenimo įvairovė lemia kultūros (tai, kas sukurta žmogaus) savitumus.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip kultūra jungia skirtingų pasaulio šalių žmones.
Šiandien per pamoką lankstėme darbelius iš popieriaus. Labai įdomu, bet nelengva.
Origamis – japoniškas meninis popieriaus lankstymas.
O mes mokykloje kalbėjome apie japonišką sodą. Japoniški sodai turi gilią tradiciją. Mano senelis juos prižiūri.
Japoniškas sodas Vilniaus Kairėnų parke.
O mano senelis bitininkas. Jis ne tik kopia medų, bet ir išgauna vašką. Nuo seno lietuviai labai gerbia bites.
