Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip atrodė „Saulutės“ vadovėlis.
Šiandien pristatysime 3 elementorius, iš kurių Lietuvoje vaikai pradinėse klasėse mokėsi ilgą laiką.
Svarbu paminėti, kad seniausios mokyklos buvo įsteigtos 2800–2500 metais prieš Kristų senovės Egipte, Indijoje, Kinijoje, Sirijoje prie valdovų rūmų, vėliau buvo mokyklų prie šventyklų. Lietuvoje 1397 metais paminėta pirmoji mokykla, veikusi prie Vilniaus katedros. 1409 metais įsteigta mokykla Naujuosiuose Trakuose. Bet daugiausia vaikų ir jaunuolių buvo mokomi namuose.
Papasakosiu apie patį pirmąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elementorių „Moksłas skaytima raszto lęnkiszko dieł mażu waykialu“, parašytą lietuvių ir lenkų kalbomis.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradinės mokyklos iki 18 amžiaus antros pusės lietuviškų elementorių neturėjo. Pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistas lietuviškas elementorius – Moksłas skaytima raszto lęnkiszko dieł mażu waykialu (apie
1759–1761 m., seniausias išlikęs leidimas – 1763 m.). Jame lygiagrečiai pateikiami lenkiški ir lietuviški tekstai. Atkreipkite dėmesį, kad raštas dar buvo ne toks, koks yra dabar, nes buvo rašoma lenkų kalbos rašmenimis. Įdomu tai, kad žodžiai skaitymas ir vaikelių parašyti kitaip, vartojama raidė w, kurios šiandien lietuvių kalbos abėcėlėje nėra.
Antras elementorius – tai „Saulutė“, kuris pirmą kartą buvo išleistas 1945 metais ir iš jo vaikai mokėsi labai daug metų, paskutinį kartą buvo išleistas 1972 metais.
Vaizdo įrašas apie „Saulutės“ vadovėlį.
Kitas vadovėlis – tai „Šaltinėlis“, iš kurio pradinio klasių mokiniai mokėsi daugiau nei 20 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę po 1990 metų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie praeities ir ateities vadovėlius.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradinės mokyklos iki 18 amžiaus antros pusės lietuviškų elementorių neturėjo. Pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistas lietuviškas elementorius – „Moksłas skaytima raszto lęnkiszko dieł mażu waykialu“ (apie 1759–1761 m., seniausias išlikęs leidimas 1763 m.). Jame lygiagrečiai pateikiami lenkiški ir lietuviški tekstai. Atkreipkite dėmesį, kad raštas dar buvo ne toks, koks yra dabar, nes buvo rašoma lenkų kalbos rašmenimis. Įdomu tai, kad žodžiai skaitymas ir vaikelių parašyti kitaip, vartojama raidė w, kurios šiandien lietuvių kalbos abėcėlėje nėra.
Šį elementorių parašė du autoriai – tai Adomas Čiplys ir Stasys Pupeikis. „Saulutės“ elementorius leistas nuo 1945 iki 1972 metų. Prie elementoriaus buvo karpomasis raidynas. Be to, šis elementorius 1958 ir 1964 metais išleista aklųjų mokykloms Brailio raštu. Įdomu tai, kad Adomas Čiplys yra dainininko Andriaus Mamontovo senelis.
Pasižiūrėkite nuotraukas, iš kokio vadovėlio „Saulutė“ vaikai mokėsi 1967 metais:
Kad Lietuva šiuo laikotarpiu priklausė Sovietų Sąjungai, rodo nemažai vadovėlio iliustracijų: viršelyje vaikai apsivilkę ne tik uniformą, kurią dėvėjo visi to meto mokiniai, berniukas net ir pionieriaus kaklaraištį ryši, kuris buvo būtinas.
Ant traukinio garvežio ir lėktuvo nupiešta penkiakampė raudona žvaigždė, kuri buvo vienas iš Sovietų Sąjungos simbolių.
Kai kuriuose puslapiuose tiesiog lyg atsitiktinai įtraukti Sovietų Sąjungos simboliai, tokie kaip vėliava ir ženklelis.
Nuo 1992 metų net iki 2022 metų Lietuvoje pradinių klasių mokiniai mokėsi iš lietuvių kalbos vadovėlių „Šaltinėlis“ arba „Šaltinis“. Šį vadovėlį parašė dvi vadovėlio autorės Vida Plentaitė ir Elena Marcelionienė. Įdomu tai, kad daugiau nei 20 metų tai buvo vienintelis vadovėlis, iš kurio lietuvių kalbos mokėsi pradinių klasių mokiniai. Tai jau gerokai naujesnis vadovėlis, kuris turėjo ir kompaktinį diską, kuriame pateikti kūrinių autorių arba aktorių įgarsinti kūriniai.
Elementoriuje dalis teksto, kurio raides vaikai jau žino, yra pateiktas rašytine forma, o kiti žodžiai, kurių raidžių vaikai dar nežino, – paveikslėliais.
Daug dėmesio skiriama žodžių garsinei analizei, garso ir raidės sąsajai.
2010 metų vasario 16 dieną vadovėlio autores Vidą Plentaitę ir Eleną Marcelionienę Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.
Šiuo metu tobulėjant technologijoms vaikams padeda ne tik mokytojai, vadovėliai, bet ir robotai. Manoma, kad ateityje robotai galės būti vaikų pagalbininkai, padedantys išmokti tam tikro dalyko medžiagą.
Prancūzijoje nuo 2022 metų vaikams mokytis padeda daugiau nei 2 milijonai robotų. Šie robotai moka kalbėti tokia pat kalba, kaip kalba vaikas, atpažinti vaiko emocijas ir jį nuraminti, padrąsinti, patarti ar pamokyti tam tikros pamokos turinio.
Nors numatyti iš anksto ateities profesijas yra labai sudėtinga, manoma, kad po 2030 metų reikės tokių specialistų kaip atsinaujinančios energijos inžinierius, natūralios aplinkos atkūrėjas, organų inžinierius, šiukšlių inžinierius, išmaniųjų namų ir daiktų interneto specialistas.
